Linksmai nusiteikę išvykome į Trakus, pakeliui stebėjome atbundančią gamtą, gražiuosius Trakų ežerus. Trakų neįgaliųjų užimtumo centre mus pasitiko geroji Teta, kuri parodė nuostabiai sutvarkytą centro teritoriją, gražiai išpuoštas pastato sienas, „aprengtą mezginėliais medį“ (pačių centro lankytojų rankomis), leido pabėgioti ypatingais, ornamentuotais akmenėlių takeliais. Pabuvojome ir dailės kabinete, pasitreniravome treniruočių salėje, medienos kvapą pajutome medžio apdirbimo dirbtuvėse – staliaus darbo kabinete. Bet labiausiai patiko svečiuotis pas dėdę Bitininką, o jau kokia graži jo apranga, iš lino siūtas, bitelėmis dekoruotas apdaras, atrodė kaip tikrų tikriausias bitelių draugas, jų gyvenimo žinovas. Stebėjomis, kiek daug bitininko kabinete bitelių – ir pieštų, ir lankstytų, gražiai dekoruotų. Matėme darbui su bitėmis reikalingus įrankius, tikrus korius, vašką, žiedadulkes, pikį. Bitininkas papasakojo apie bitelių gaminamų produktų naudą žmogui, sveikatai, vaško panaudojimą, gaminant žvakes. Patys ne tik stebėjome bičių produktus, bet gavome vaškinius korelius, iš kurių kiekvienas pasigaminome po savo žvakelę, pamatėme, kokiais būdais liejamos žvakės.

Atsidėkodami už puikų priėmimą ir įdomias veiklas, šio centro lankytojams padainavome, o jie mums nuoširdžiai plojo. Apsiprekinome centro darbuotojų ir lankytojų savos gamybos krautuvėlėje ir su gera nuotaika grįžome į darželį. Džiaugiamės tokia  puikia kelione, bendradarbiavimu su centru, jo žmonėmis, gautomis dovanėlėmis.

Pažadinus, kas buvo užmigdyta,
Velykų saulė patekėjo rytą.
Prikėlė žolę, medį, plukės žiedą
Ir vis toliau per dangų rieda...

Mūsų darželyje – viena gražiausių pavasario švenčių – mažųjų Velykėlės. Šventėje dalyvavo ir tėveliai, seneliai. Padainavę gražias daineles apie pavasarį ir įvairiaspalvius margučius, Velykų bobutė ir jos pagalbininkas zuikis pakvietė visus į kiemą. Čia ridenom margučius, nešėme juos šaukštuose, daug ir kuo aukščiau supomės, nes žinome, kad kuo aukščiau supsimės, tuo linksmesni visus metus būsime.

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet Kovo 11-ąją mūsų darželio ugdytiniai minėjo ne vien darželyje. Jau kelinti metai tapo tradicija-šią dieną keliaujame į Onuškio kultūros centrą. Ten vaikai gamino trispalves gėles, kuriomis papuošė visas Onuškio seniūnijos pastate esančias įstaigas: Onuškio miestelio biblioteką, paštą, Onuškio pirminės sveikatos priežiūros centrą. Daug grožio toms įstaigoms sukūrę, šiek tiek pavargę, grįžome į darželį pakiliai nusiteikę. Taigi, ne kiekvieną dieną tenka būti svečiuose, pradžiuginti kitus ir save.

Mūsų darželio vaikučius aplankė kiškis, vardu Petras. Jis klaisinėjo vaikų, ar jie moka valytis dantukus, ar daro kasdieną mankštą, ar žino, kaip reikia sveikai maitintis, sportuoti, judėti. Kiškis Petras ne tik bendravo, bet visi kartu su kiškiu mankštinosi, dainavo ir klausėsi kiškio Petro dainos, pritariant jo gitarai. Vaikučiai liko labai patenkinti, prisiminė, kaip taisyklingai ir kasdien reikia valyti dantukus ir praustis, plauti rankas. Visi vienbalsiai tą dieną tarėme kiškiui Petrui – ačiū!